Straipsnis skelbtas gegužės mėnesio „Artumos“ numeryje.
Tai ketvirtasis dr. Nijolės Liobikienės ciklo apie vaikų apsaugą nuo smurto straipsnis. Kiti šio ciklo tekstai:
Tėvai yra ne tik pirmieji vaiko ugdytojai, bet ir gynėjai, saugantys vaikus nuo nesaugiame pasaulyje paplitusių grėsmių, nuo išnaudojimo, kad vaikas nepatirtų įvairių rūšių smurto, taip pat ir seksualinio išnaudojimo. Kaip apsaugoti vaiką nuo smurto? Nenoriu įkyrėti skaitytojams ilgais ir nuobodžiais straipsniais, tad šį kartą apsiribosiu trumpomis įžvalgomis ir rekomendacijomis.
1. Ugdykime vaiko atvirumą tėvams. Dažnai vaikai slepia nuo tėvų nemalonius išgyvenimus, manydami, kad jie taip pat yra kalti, arba bijodami tėvų reakcijos. Padrąsinkite vaiką: „Kaip gerai, kad man pasakei“; „Gali visada man papasakoti apie tai, kas atsitiko“; „Džiaugiuosi, kad esi mums atviras“; „Mes tave mylime, nors ir kas atsitiktų“ ir pan.
2. Supažindinkime vaiką su kūno privatumu. Jau trejų metų vaikas gali suprasti apie savo kūno privačias, ypatingas vietas, kurių negalima rodyti kitiems, išskyrus tėvus ir gydytoją. Privačios kūno vietos yra tos, kurias suaugusieji dengia maudymosi kostiumu.
3. Ugdykime vaiko asmeninių ribų suvokimą ir gebėjimą kritiškai vertinti kitų žmonių elgesį. Paprastai vaikai linkę pasitikėti kitais ir tiki, kad visi žmonės yra geri. Todėl vaikui reikia pasakyti, jog yra ir „blogiukų“. Išmokykime vaikus taisyklių, kurios gali apsaugoti nuo blogų žmonių kėslų. Pavyzdžiui: „Negali nieko imti iš žmonių, kurių nepažįsti, nors ir labai norėtum; negali eiti su svetimais žmonėmis, nors jie tau žada parodyti ką nors įdomaus; jei koks nors dėdė prašo eiti su juo parke ir padėti surasti šuniuką – negali to daryti. Visais atvejais turi gauti tėvų leidimą.“
4. Mokykime vaiką išmintingo atsargumo. Kartkartėmis pasirodo žinučių spaudoje, kad nusikaltėliai iš vaikų išviliojo tėvų papuošalus, pinigus ar kitus daiktus.
Dažniausiai vaikai, likę vieni, įsileisdavo nepažįstamus į savo namus. Išmintingi tėvai paprastai nepalieka vertybių visiems prieinamose vietose ir išmoko pagrindinės taisyklės: kai namuose nėra suaugusiųjų – į svečius nieko nepriimame ir neatidarome durų. Dera supažindinti vaikus su nesaugia aplinka, pavyzdžiui, kad nesaugu vaikui vienam atsidurti nuošaliose vietose, lankytis baruose ir lošimo įstaigose, vakarėliuose pas nepažįstamus asmenis, kur vartojamas alkoholis ir pan. Žinoma, jie neturėtų būti ten įleidžiami, tačiau paauglystė gana išradinga. Kuo anksčiau vaikas supras ir atpažins nesaugias vietas, tuo lengviau bus paauglystėje ar jauname amžiuje apsispręsti.
5. Stiprinkite vaiko savigarbą ir mokykite jį tinkamai pasipriešinti smurtiniam elgesiui. Besąlygiška tėvų meilė, padrąsinimai, dėmesys, vaiko gero elgesio, motyvo ar pastangų teigiamas vertinimas ir pagyrimas, vaiko išklausymas ir nuraminimas, kai jis sutrikęs, – visa tai stiprina vaiko savigarbą.
Dažniausias vaikų patiriamas psichologinis-emocinis smurtas yra patyčios. Tėvai gali aptarti su vaiku patyčių situacijas ir išmokyti vaikus pasipriešinti nesmurtiniu būdu, pavyzdžiui, pasitelkiant humorą, atsiribojant nuo besityčiojančių, susirandant kitų draugų, kreipiantis pagalbos.
6. Supažindinkite vaiką, kur jis gali rasti pagalbą. Pasikalbėkite su vaiku, kur jis gali kreiptis pagalbos, jei patiria grėsmingas situacijas. Vaikas turi žinoti policijos, greitosios pagalbos numerį, artimiausių jam žmonių – tėvų, kitų suaugusiųjų – telefonų numerius. Paskatinkite ir padrąsinkite, esant reikalui, kreiptis į policijos pareigūnus bei kitus suaugusiuosius. Drovesniam vaikui šiuos gebėjimus padeda išugdyti vaidmenų žaidimai.
7. Domėkitės vaiko pomėgiais, pažinkite jo draugus, pabendraukite su jais. Atsakingi, ugdantys tėvai turėtų žinoti, kada, kur, su kuo yra jų vaikas. Paprastai šie dalykai aptariami šeimoje priimant tam tikras taisykles – kada vaikas turi grįžti į namus, informuoti tėvus apie savo buvimo vietą ir pan. Jei vaiką išleidome į vakarėlį, patartina sulaukti jo grįžtančio. Taip parodomas dėmesys vaikui ir pastebima, ar jis grįžo laiku ir kokios būklės. Jei vaikas grįžta pagal sutartas taisykles – nepamirškite jo pagirti ir pasidžiaugti.
8. Padėkite vaikui suprasti, koks smurtas ir kaip plinta internetu ir per masines komunikacijos priemones. Kai vaikas sugebės atpažinti smurto aplinką, geriau gebės jo išvengti ar pasipriešinti jam.
9. Pasikalbėkite su vaiku, kad nebūtina ir net žalinga dalytis asmenine informacija, savo ir artimųjų nuotraukomis su daugybe nepažįstamų žmonių. Skatinkite vaiką nepasiduoti nuostatai „visi taip daro“ ir „mano draugai labiau mylimi, nes turi daugiau laikų internete“. Paaiškinkite vaikui, kad jo vertė nepriklauso nuo patiktukų skaičiaus, draugais galima vadinti tik tuos asmenis, su kuriais jis bendrauja, kuriuos pažįsta ir kuriais gali pasitikėti.
10. Pasakykite vaikams apie prekybos žmonėmis, seksualinio priekabiavimo ir tvirkinimo pavojus, kurie plinta internetu, socialiniais tinklais, asmeninėmis žinutėmis. Paaiškinkite, kad žinutės nuo nepažįstamų asmenų, kurių turinys, švelniai tariant, nepadorus, yra įvardijamas kaip seksualinis priekabiavimas. Drąsinkite juos atsisakyti fotografuotis apsinuoginus ar žeminančiomis pozomis.
11. Tėvų pasitikėjimas savo vaikais turėtų būti pagrįstas. Kartais tėvai taip pasitiki vaikais, kad nustoja domėtis jų gyvenimu, draugais, jų naršomu internetu ir telefono turiniu. Deja, šis pasitikėjimas gali būti suprastas klaidingai: „Aš tėvams nerūpiu, todėl galiu daryti, ką noriu.“
Ribos ir taisyklės galioja masinėms komunikacijos priemonėms, internetui ir telefonui. Išmintingi tėvai pasidomi, ką vaikas veikia interneto erdvėje, perspėja dėl galimų pavojų, riboja buvimo laiką virtualioje erdvėje. Žalinga informacija – smurtas, seksualinis priekabiavimas, pornografija – turėtų būti blokuojama ir vaikams neprieinama. Siekdami praplėsti leistino elgesio ribas vaikai griebiasi šantažo: „O mano draugų tėvai tai leidžia.“ Tėvų atsakymas turėtų būti: „Mes esame tavo tėvai, mylime tave ir todėl ribojame prieinamumą. Ta informacija yra žalinga, žeminanti žmogų, tai yra smurtas. Mes nenorime, kad tu patirtum smurtą, todėl ribojame prieinamumą.“
Vaiko ugdymas, globa, saugumo užtikrinimas – sunkus ir atsakingas tėvų darbas. Noriu jiems palinkėti ištvermės, kantrybės ir neišsenkamos meilės savo vaikams. Svarbiausia, ką tėvai turėtų atsiminti, – kad žodžiai pamoko, pavyzdžiai patraukia. Sėkmės būti teigiamais pavyzdžiais savo vaikams.
